teatrininkas

teãtrininkas, -ė smob. (1) žr. teatralas: 1. NdŽ. 2. Senolis ir tėvas buvo aistrūs teatrininkai EncIX258. Lepesnieji teatrininkai, norėdami priturėti savuosius, perkasi bilietus į lietuvių spektaklius, bet eina kitų teatran rš.